
J. Šiugždinienė. Ką pavyko nuveikti naujai ŠMSM per 100 dienų?
Atidžiai perskaičius LRV programos priemonių plano švietimo dalį, yra keli pastebėjimai kol kas tik apie bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Nėra paprasta kažką esminio išskirti, nes iš esmės tai jau įgyvendinamų arba suprogramuotų, viena su kita dažnai nesusijusių priemonių rinkinys.
Lyg ir yra gerų dalykų – didesnės lėšos vadovėliams, bet tik 2027 metais, elektroninės mokymo priemonės didelį mokymosi potencialą turintiems mokiniams, pažadai sumažinti administracinę naštą mokytojams ir pan. Visgi dauguma priemonių yra tiesiog pakartojimas to, kas ir taip suplanuota RRF programoje ir jau įgyvendinama. Nemažai priemonių yra skirtos tiesiog užkamšyti savivaldybių skyles – neformalus ugdymas, autobusiukai, ikimokyklinio ugdymo vietos, o ne spręsti sistemines visai valstybei svarbias problemas.
O kas neramina?
Ogi tai, kad nėra numatyti svarbūs darbai, kurie yra būtini jau priimtiems sprendimams įtvirtinti ir tobulinti. Visiškai neaišku, kokia kryptimi bus judama. Dabartinė pozicija daug kritikavo buvusios Vyriausybės sprendimus – kad skuboti, kad reiks tobulinti ir žadėjo padaryti geriau.Taigi.
Įtraukusis ugdymas
Nerandu priemonių, kurios tęstų pradėtus svarbius darbus ir padėtų geriau pritaikyti ugdymo priemones ir vertinimo sistemą vaikams su specialiaisiais poreikiais. Na, o pastaraisiais metais įtraukiam ugdymui skirtas didžiulis dėmesys: mokyklose įdarbinta kelis kartus daugiau švietimo pagalbos specialistų, sukurta regioninė mokyklų konsultavimo sistema, valstybės finansavimas išaugo nuo 60 mln. iki 188 mln. eurų ir kt. Neseniai per radiją girdėjau viceministrą kalbant, kad nieko nenuveikta, tačiau priemonių plane randu paminėtas tik kelias priemones, kurios jau ir taip įgyvendinamos.
Vienodos galimybės ir kokybiškas ugdymas nesvarbu kur gyveni
Priemonių plane skambiai surašyta „Subalansuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, užtikrinant teisę gauti kokybišką ugdymą (-si) nepriklausomai nuo to, kokioje vietovėje mokinys gyvena“. Kaip matome rinkimų kampanijoje linksniuotas tikslas „vienodos galimybės“ jau nėra akcentuojamas.Kodėl? Nes kokybiškai ugdyti galima ir stipriai ribojant mokinių galimybes visapusiškam išsilavinimui įgyti. Noriu pabrėžti – išsilavinimo visapusiškumą versus profiliavimą. Žinoma, kokybiškai ugdyti galima ir dviejų dalykų, pvz. lietuvių kalbos ir matematikos. Svarbu, bet ar to užtenka? Ar tai jau yra vienodos galimybės visiems mokiniams? Kas užtikrins, kad leidus sumažinti gimnazijų klasių dydį iki 12 mokinių, mokiniai turės galimybę mokytis, pavyzdžiui, chemijos, filosofijos ar trečios užsienio kalbos?
Egzaminų ir vertinimo sistemos tobulinimas
Būtina toliau tobulinti egzaminų užduočių kokybę ir rengimo procesą, peržiūrėti vertinimo procedūras ir toliau pildyti užduočių banką.Tam, kad mokiniams būtų lengviau įveikti egzaminus ir jie keltų mažiau streso – baigiamieji egzaminai išskaidyti į dvi dalis. Tačiau tai tik pirmas žingsnis tobulinant vertinimo sistemą. Svarbu žingsnis po žingsnio judėti link kompetencijų vertinimo, kuriam reikalingi ir kokybiniai kriterijai, nekuriantys prielaidų mokinių tarpusavio lyginimui, bet atskleidžiantys kiekvieno mokinio individualumą, stipriąsias puses ir skatinantys tobulėjimą ir savirefleksiją.
Profesijos mokytojai: kaip pritraukti geriausius?
Lankstumas visada buvo pagrindinis principas, siekiant į profesinį mokymą pritraukti patyrusius savo srities meistrus. Iki šiol tapti profesijos mokytoju buvo galima baigus pedagoginių/psichologinių žinių kursą ir turint atitinkamą darbo patirtį ir/ar išsilavinimą. Naujos programos, suteiksiančios profesijos mokytojo kvalifikaciją taps dar vienu keliu, tačiau ilgesniu ir nebūtinai patraukliu kompetentingiems, patyrusiems profesionalams iš darbo rinkos. Svarbiausia – skubiai atnaujinti pedagoginių/psichologinių žinių kursą, pritaikant jį realiems profesijos mokytojų poreikiams, ir peržiūrėti kvalifikacinių kategorijų taikymą, kad ateinantys dirbti savo sričių meistrai nepradėtų nuo žemiausio laiptelio, kas nėra patrauklu nei darbo užmokesčio, nei kitais aspektais.
Mokytojų darbo užmokestis
Planuojama, kad “mokytojo pareigybei skaičiuojamos valstybės biudžeto lėšos darbo užmokesčiui 2028 m. pabaigoje sudarytų ne mažiau kaip 170 proc. pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio“. Siekis skamba ambicingai, tačiau nėra aišku ką tai reiškia skaitine išraiška ir kaip tai bus įgyvendinta praktikoje. Ši priemonė reiškia, kad keičiasi Politinių partijų susitarimo nuostata dėl darbo užmokesčio didinimo rodiklių atspirties taškų. Apie tai jau kalbėjome praėjusioje kadencijoje. Visgi, labai svarbu tai aptarti ir įsivertinti dalyvaujant visoms politinėms partijoms – Nacionalinio susitarimo dalyvėms. Skaičiavimo formulę ir pagrindinį siekį būtina užfiksuoti susitarimo nuostatose. Noriu tikėti, kad Ministrė imsis lyderiauti šiam svarbiam bendradarbiavimo formatui.
Augantys mokytojų atlyginimai
Na, o aš noriu pasidžiaugti, kad mums pavyko pasiekti vieną pagrindinių įsipareigojimų – padidinti mokytojų darbo užmokestį iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
Kitos aktualijos

Kauno konservatoriai ragina V. Matijošaitį nepritarti NT mokesčio projektui
Reaguodama į Vyriausybės siūlomą įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija Kauno miesto savivaldybės taryboje Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui išsiuntė oficialų kreipimąsi. Meras kviečiamas išreikšti nepritarimą Vyriausybės siūlomam NT mokesčio projektui. Rašte atkreipiamas dėmesys, kad Vyriausybės siūlomas NT mokestis labiausiai paveiktų didžiųjų miestų, tarp jų ir Kauno, gyventojus. Konservatoriai pabrėžia, kad […]

TS-LKD koordinacinės tarybos ir Seimo narių susitikimas Raseiniuose
Pirmadienį LR Seimo narys Kazys Starkevičius, kartu su TS – LKD Kauno regiono apskrities koordinacinės tarybos nariais ir partijos pirmininku L. Kasčiūnu lankėsi Raseinių rajone. Visada savo kelionę pradedame aplankydami Lietuvos partizanų atminimui skirtas vietas. Kelionių tikslas – susipažinti ir išgirsti, kas svarbu to regiono žmonėms, įmonėms, kuo būtų galima padėti, sprendžiant iškilusias problemas, minėjo […]

Kauno tarybos posėdyje – konfliktai dėl sprendimų, svarbių visam miestui
Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje antradienį netrūko diskusijų dėl senamiesčio verslų ateities, gyventojų infrastruktūrinių problemų bei miesto plėtros krypčių. Nuo grindinio šlifavimo Rotušės aikštėje iki neatsakytų klausimų apie darželius, aikšteles ir gatves – politikai ieškojo sprendimų ir uždavė nepatogius klausimus administracijai. Tarp aktualiausių klausimų išsiskyrė diskusijos dėl Kauno senamiesčio verslų situacijos. Paulius Lukševičius išskyrė TS-LKD […]

Susitikime su arkivyskupu – apie tikėjimą, atsakomybę ir Velykų prasmę
Artėjant didžiausiai krikščioniškai metų šventei – šv. Velykoms – TS-LKD Kauno sueiga pakvietė bendruomenę į diskusiją su arkivyskupu Kęstučiu Kėvalu. Renginį moderavo TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkas Paulius Lukševičius. Susitikimo metu bendruomenė įsitraukė į įdomų ir prasmingą pokalbį apie Bažnyčios vaidmenį šiandienos visuomenėje, Konklavos procesą bei popiežiaus rinkimų ypatumus. Arkivyskupas dalinosi įžvalgomis apie šią itin […]

Egidijus Stancikas: „Ieškodami Kauno pjesės, nepamirškime Juliaus Kaupo pasakų“
Egidijus Stancikas – Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas, šių metų Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, Kauno miesto tarybos narys, aktorius, renginių organizatorius, režisierius ir tiesiog aktyvus kaunietis. Premijos proga Egidijų kalbiname apie teatrą, Kauną ir viso to dermę – miestą kaip spektaklį. Pradėkime nuo įvertinimo jums, o kartu – ir Nacionaliniam Kauno dramos teatrui. […]

Pirmasis TS-LKD verslo klubo susitikimas – apie Kauno Senamiestį
Pirmadienio vakarą restorane „Numan“ vyko TS-LKD Verslo klubo inicijuota diskusija su Kauno Senamiesčio verslininkais, kavinių ir restoranų savininkais apie Kauno Senamiesčio atgaivinimą. Diskusiją vedė ir moderavo TS-LKD Kauno sueigos pirmininko pavaduotojas, Verslo klubo pirmininkas Linas Skardžiukas, TS-LKD pirmininkas Paulius Lukševičius bei „Numan“ restorano ilgametė vadovė ir įkūrėja Gitana Survilienė. Diskusiją pradėjo TS-LKD pirmininkas Paulius Lukševičius, […]

P.Plechavičiaus kadetų licėjuje – šaškių turnyras J. Lukšai-Daumantui atminti
Savaitgalį Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje antrus metus iš eilės vyko šaškių turnyras dedikuotas partizano Juozo Lukšos Daumanto atminimui. Šaškių žaidimo meno moksleiviai bei suaugusieji galėjo semtis iš TS-LKD Žaliakalio skyriaus nario, ryšininko – pogrindininko Jono Arbačiausko, kadaise šaškėmis žaidusio su pačiais partizanų vadais. Šaškių partijos palėpėje ant šieno Kaune, netoli Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų […]

A.Filinaitė: nerimą kelia kultūros padėtis Kaune
Praėjusią savaitę Kauno ir Lietuvos kultūros padangę sudrebino žinia, kad vienam iš kertinių miesto ir Lietuvos festivalių – Pažaislio muzikos festivaliui – jubiliejinių metų proga iš savivaldybės nurėžtas finansavimas net trečdaliu. Bendras šių metų finansavimas atrodo mažų mažiausiai keistas, nes jau 30 metų gyvuojantis ir Kauno vizitine kortele tapęs Pažaislio festivalis turi spaustis, užuot dar […]

Gintarė Skaistė. Atsarginės Tėvynės nėra
Mano šeima įsikūrė Kaune tuomet, kai kūrėsi jauna ir ambicinga Lietuvos Respublika. Tuomet mano prosenelė Genovaitė, jauna našlaitė iš Biržų krašto atvyko čia kurti savo gyvenimo. Sukūrė šeimą, dirbo valstybės tarnyboje, įstojo į Šaulių sąjungą ir augino savo sūnų tikru Lietuvos patriotu. Iš esmės tokie žmonės kaip ji, kūrė Lietuvą anuomet. Tokie žmonės kaip ji, kaip […]

LSMU Emanuelio Levine centre – medikų ir politikų diskusija sveikatos priežiūros tema
LSMU Emanuelio Levino centre įvyko TS-LKD Medikų klubo susitikimas, kurį organizavo LSMU docentas šeimos gydytojas, Medikų klubo pirmininkas Gediminas Urbonas. Šį kartą sveikatos priežiūros temomis su TS-LKD neabejinga Kauno medikų bendruomene diskutavo LSMUL KK gydytojas anesteziologas -reanimatologas, I.Šimonytės Vyriausybės sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas, Seimo narė, I. Šimonytės Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, Kovo 11-osios akto […]