Atidžiai perskaičius LRV programos priemonių plano švietimo dalį, yra keli pastebėjimai kol kas tik apie bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Nėra paprasta kažką esminio išskirti, nes iš esmės tai jau įgyvendinamų arba suprogramuotų, viena su kita dažnai nesusijusių priemonių rinkinys. 

Lyg ir yra gerų dalykų – didesnės lėšos vadovėliams, bet tik 2027 metais, elektroninės mokymo priemonės didelį mokymosi potencialą turintiems mokiniams,  pažadai sumažinti administracinę naštą mokytojams ir pan. Visgi dauguma  priemonių yra tiesiog pakartojimas to, kas ir taip suplanuota RRF programoje ir jau įgyvendinama. Nemažai priemonių yra skirtos tiesiog užkamšyti savivaldybių skyles – neformalus ugdymas, autobusiukai, ikimokyklinio ugdymo vietos, o ne spręsti sistemines visai valstybei svarbias problemas. 

 O kas neramina?

Ogi tai, kad nėra numatyti svarbūs darbai, kurie yra būtini jau priimtiems sprendimams įtvirtinti ir tobulinti. Visiškai neaišku, kokia kryptimi bus judama. Dabartinė pozicija daug kritikavo buvusios Vyriausybės sprendimus – kad skuboti, kad reiks tobulinti ir žadėjo padaryti geriau.Taigi.

 Įtraukusis ugdymas

Nerandu priemonių, kurios tęstų pradėtus svarbius darbus ir padėtų geriau pritaikyti ugdymo priemones ir vertinimo sistemą vaikams su specialiaisiais poreikiais. Na, o pastaraisiais metais įtraukiam ugdymui skirtas didžiulis dėmesys: mokyklose įdarbinta kelis kartus daugiau švietimo pagalbos specialistų, sukurta regioninė mokyklų konsultavimo sistema, valstybės finansavimas išaugo nuo 60 mln. iki 188 mln. eurų ir kt.  Neseniai per radiją girdėjau viceministrą kalbant, kad nieko nenuveikta, tačiau priemonių plane randu paminėtas tik kelias priemones, kurios jau ir taip įgyvendinamos.

 Vienodos galimybės ir  kokybiškas ugdymas nesvarbu kur gyveni

Priemonių plane skambiai surašyta „Subalansuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, užtikrinant teisę gauti kokybišką ugdymą (-si) nepriklausomai nuo  to, kokioje vietovėje mokinys gyvena“. Kaip matome rinkimų kampanijoje linksniuotas tikslas „vienodos galimybės“ jau nėra akcentuojamas.Kodėl? Nes kokybiškai ugdyti galima ir  stipriai ribojant mokinių galimybes visapusiškam išsilavinimui įgyti. Noriu pabrėžti – išsilavinimo visapusiškumą versus profiliavimą. Žinoma, kokybiškai ugdyti galima ir dviejų dalykų, pvz. lietuvių kalbos ir matematikos. Svarbu, bet ar to užtenka?  Ar tai jau yra vienodos galimybės visiems mokiniams? Kas užtikrins, kad leidus  sumažinti gimnazijų klasių dydį iki 12 mokinių, mokiniai  turės galimybę mokytis, pavyzdžiui, chemijos, filosofijos ar trečios užsienio kalbos?

 Egzaminų ir vertinimo sistemos tobulinimas

Būtina toliau tobulinti egzaminų užduočių kokybę ir rengimo procesą, peržiūrėti vertinimo procedūras ir toliau pildyti užduočių banką.Tam, kad mokiniams būtų lengviau įveikti egzaminus ir jie keltų mažiau streso – baigiamieji egzaminai išskaidyti į dvi dalis.  Tačiau tai tik pirmas žingsnis tobulinant vertinimo sistemą. Svarbu žingsnis po žingsnio judėti link kompetencijų vertinimo, kuriam reikalingi ir kokybiniai kriterijai, nekuriantys prielaidų mokinių tarpusavio lyginimui, bet atskleidžiantys kiekvieno mokinio individualumą, stipriąsias puses ir skatinantys tobulėjimą ir savirefleksiją.

Profesijos mokytojai: kaip pritraukti geriausius?

Lankstumas visada buvo pagrindinis principas, siekiant į profesinį mokymą pritraukti patyrusius savo srities meistrus. Iki šiol tapti profesijos mokytoju buvo galima baigus pedagoginių/psichologinių žinių kursą ir turint atitinkamą darbo patirtį ir/ar išsilavinimą. Naujos programos, suteiksiančios profesijos mokytojo kvalifikaciją taps dar vienu keliu, tačiau ilgesniu ir nebūtinai patraukliu kompetentingiems, patyrusiems profesionalams iš darbo rinkos. Svarbiausia – skubiai atnaujinti pedagoginių/psichologinių žinių kursą, pritaikant jį realiems profesijos mokytojų poreikiams, ir peržiūrėti kvalifikacinių kategorijų taikymą, kad ateinantys dirbti savo sričių meistrai nepradėtų nuo žemiausio laiptelio, kas nėra patrauklu nei darbo užmokesčio, nei kitais aspektais.

Mokytojų darbo užmokestis

Planuojama, kad “mokytojo pareigybei skaičiuojamos valstybės biudžeto lėšos darbo užmokesčiui 2028 m. pabaigoje sudarytų ne mažiau kaip 170 proc. pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio“. Siekis skamba ambicingai, tačiau nėra aišku ką tai reiškia skaitine išraiška ir kaip tai bus įgyvendinta praktikoje. Ši priemonė reiškia, kad keičiasi Politinių partijų susitarimo nuostata dėl darbo užmokesčio didinimo rodiklių atspirties taškų. Apie tai jau kalbėjome praėjusioje kadencijoje. Visgi, labai svarbu tai aptarti ir įsivertinti dalyvaujant visoms politinėms partijoms – Nacionalinio susitarimo dalyvėms.  Skaičiavimo formulę ir pagrindinį siekį būtina užfiksuoti susitarimo nuostatose. Noriu tikėti, kad Ministrė imsis lyderiauti šiam svarbiam bendradarbiavimo formatui. 

Augantys mokytojų atlyginimai

 Na, o aš noriu pasidžiaugti, kad mums pavyko pasiekti vieną pagrindinių įsipareigojimų – padidinti mokytojų darbo užmokestį iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.